Is prohibition of insider trading absolute?"

Sklandus ir sąžiningas vertybinių popierių rinkos veikimas bei investuotojų pasitikėjimas rinka yra ekonominio augimo bei socialinės gerovės prielaidos. Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, trukdo rinkos skaidrumui, mažina investuotojų pasitikėjimą, todėl valstybės deda visas pastangas tam, kad prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija būtų uždrausta. Lietuvoje atsakomybė už draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant vertybiniais popieriais pažeidimą yra numatyta tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vis dėlto iš teisinio reglamentavimo nėra aišku, ar draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant vertybiniais popieriais yra absoliutus: viena vertus, tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad draudimas naudotis viešai neatskleista informacija yra taikomas visiems asmenims, o asmenims, glaudžiai susijusiems su emitentu yra taikoma viešai neatskleistos informacijos žinojimo prezumpcija, be to Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs prezumpciją, jog asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją ir dalyvaudamas vertybinių popierių, susijusių su ta informacija, prekyboje, yra laikomas pažeidusiu draudimą naudotis viešai neatskleista infromacija, kita vertus, tas pats teismas nurodė, kad ši prezumpcija gali būti nuginčijama, tačiau nenurodė aplinkybių, kurias įrodęs, asmuo galėtų nuginčyti šią prezumpciją. Šiuo darbu siekiama atsakyti į klausimą: ar draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant vertybiniais popieriais yra absoliutus, t.y. ar asmuo, žinodamas tam tikrą viešai neatskleistą informaciją, susijusią su vertybiniais popieriais, ir tuo pat metu dalyvaudamas tų vertybinių popierių, su kuriais ta informacija yra susijusi, prekyboje, visais atvejais bus laikomas pažeidusiu draudimą naudotis viešai neatskleista informacija, taip pat, kokiais atvejais asmuo, žinodamas viešai neatskleistą informaciją, gali dalyvauti su ja susijusių vertybinių popierių prekyboje nepažeisdamas minėto draudimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų, užsienio bei Lietuvos teismų praktikos, teisės mokslininkų darbų analize, buvo patvirtinta darbo hipotezė, kad draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant vertybiniais popieriais nėra absoliutus.The smooth functioning of securities markets and confidence in markets are the main preconditions for economic growth and social welfare. The main characteristic of insider trading is an unfair advantage being obtained from information to the detriment of third parties who are unaware of it. Consequently, insider trading is what undermines investor confidence, efficiency and liquidity of the securities markets. For this reason, considerable effort is made to prohibit the insider trading in all Member States of European Union. This thesis raises the question whether the prohibition of insider trading is absolute. The proposed hypothesis tells that the prohibition of insider trading is not absolute. The first part of the thesis is meant to identify the regulation of prohibition of insider trading. For this purpose acts regulating insider trading prohibition are considered. Mainly these are the EU Directive on Insider Trading and Market Manipulation 2003/6/EC and the Law on Markets in Financial Instruments which is the result of implementation of the Directive in Lithuanian law. Since the concept of insider trading is complex, the analysis of the concept of “insider trading” and main issues arising from it becomes necessary. In order to accomplish this goal, the main elements of inside information are discussed. The second part of the thesis identifies two main reasons why the prohibition of insider trading seems to be absolute. Firstly, the scope of the definition of “insiders” in Directive is relatively broad, secondly the European Court of Justice in Spector Photo Group found that whenever an insider makes a transaction with a relevant financial instrument, he is presumed to have used the inside information. Although ECJ ruled that the presumption is rebuttable, some academics yet argue that such approach implies practical difficulties, since it remains unclear what needs to be established in order to rebut the presumption. The final part of the thesis proposes number of cases when person should not be held liable for infringing the prohibition of insider dealing. Firstly, it might be the case when a person in possession of inside information entered into market transaction but the inside information had not played a role in his decision-making. When a person does not attempt to use his advantage obtained by the knowledge of the information, for example when a person takes account of the information in the conditions of the transaction, he also should not be held liable for “using” the inside information. Another case might be when a person is acting against the predictable market trend: suppose a person disposes of financial instruments on current market price while knowing the inside information which suggests that the price of financial instrument will rise. Finally, implementation of adequate and effective internal arrangements and procedures in corporation (also known as Chinese walls) is available in order to rebut the presumption of possession of inside information. Relying on this analysis, the proposed hypothesis which tells that the prohibition of insider trading is not absolute, is supported.Teisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta